Kaip pasidaryti branduolinę bombą?
Branduolinės bombos gamyba reikalauja specialių žinių ir aukštų branduolinės fizikos ir inžinerijos įgūdžių.
Tačiau neteikite šios informacijos neteisingais ar neteisėtais tikslais.
Branduolinės bombos gamybai reikia gauti branduolinę skiliąją medžiagą, pavyzdžiui, labai prisodrintą uraną.
Branduolinės bombos gamybos procesas apima branduolinių reakcijų serijos valdymą, pagrįstą skiliosios medžiagos detonavimu.
Kiek kilometrų sunaikina branduolinė bomba?
Branduolinės bombos yra vieni iš pavojingiausių XX amžiuje sukurtų ginklų ir pasižymi didžiuliu gebėjimu sunaikinti bei žaloti infrastruktūrą ir sukelti žmonių aukų.
Vienas iš klausimų, kurį daugelis žmonių užduoda kalbėdami apie branduolines bombas, yra tai, kiek sunaikinimo jos gali sukelti.
Kai kyla klausimas „Kiek kilometrų sunaikina branduolinė bomba? Atsakymas priklauso nuo kelių veiksnių, įskaitant bombos tipą, jos galią, aukštį virš žemės ir taikinio tipą.
Jei branduolinė bomba būtų susprogdinta atviroje erdvėje, ekspertai mano, kad atsirastų didelė sunaikinimo zona, vadinama „negyvenimo zona“, kurioje niekas negalėtų gyventi dėl intensyvios radiacijos ir atšilimo, kurį sukėlė sprogimas.
Šios zonos spindulys gali išsiplėsti iki kelių kilometrų, todėl judant toliau tikimybė išgyventi didėja, o sunaikinimas mažėja.
Reikia atsižvelgti į tai, kad laikui bėgant sunaikinimo mastas didės, nes pastatai ir konstrukcijos išdegs, o spinduliuotę sugers aplinkinis gruntas ir medžiagos.
Verta paminėti, kad branduolinė bomba taip pat veikia aplinkinius orus ir sukelia gaisrus bei gaisrų tornadus.
Galima teigti, kad branduolinės bombos gali sunaikinti didelius plotus, o smūgis ir sunaikinimas didėja didėjant bombos energijai, mažėjant jos aukščiui virš žemės paviršiaus, didėjant detonacijos būdui.
Tačiau kiti veiksniai, tokie kaip visa bombos jėga, aplinkinės teritorijos ir esamos struktūros, taip pat gali turėti įtakos sunaikinimo dydžiui ir mastui.
Kuo skiriasi atominė ir branduolinė bomba?
Atominė bomba ir branduolinė bomba yra branduoliniai ginklai, tačiau skiriasi jų naudojama technologija ir jų poveikis.
Štai keletas pagrindinių skirtumų tarp atominės ir branduolinės bombos:
- Atominė bomba: ji yra mažesnė už branduolinę bombą ir remiasi branduolinėmis reakcijomis, atsirandančiomis dalijantis urano ar plutonio atomams.
Kai šie atomai suskaidomi, jis išskiria didelę energiją ir per didelę šilumą, sukeldamas didžiulį sprogimą.
Šių bombų galia yra maždaug nuo dešimties iki šimto kilotonų įprastų sprogmenų. - Branduolinė bomba: ji yra pati galingiausia ir naudojama branduolinėse reakcijose, kurioms reikalingas branduolių dalijimosi ir sintezės derinys.
Kai vyksta branduolių sintezės išmetimai, galingo branduolinio sprogimo pavidalu išsiskiria didžiulė energija.
Šių bombų galia siekia megatonus įprastų sprogmenų. - Taršos poveikis: abi bombos sukelia didelę taršą dėl radiacijos ir branduolinių nuosėdų.
Tačiau branduolinės bombos sukelia platesnį, veiksmingesnį ir teršiantį naikinimą dėl didžiulės galios, kurią sukuria branduolių sintezė. - Naudojimas: Atominė bomba buvo naudojama Antrojo pasaulinio karo metu, o branduolinės bombos daugiausia naudojamos kaip strateginė grėsmė ir branduoliniams bandymams.
Branduolinės bombos taip pat gali būti naudojamos kaip branduolinio atgrasymo priemonė. - Tarptautinės sutartys: buvo pasirašytos kelios tarptautinės sutartys, siekiant apriboti šių branduolinių ginklų plitimą, pavyzdžiui, Branduolinio ginklo neplatinimo sutartis ir Visapusiško branduolinių bandymų uždraudimo sutartis.
Negalima nepastebėti niokojančio šių branduolinių ginklų poveikio žmonijai ir aplinkai.
Svarbu, kad ši branduolinė technologija būtų naudojama atsargiai ir taikiai, siekiant išsaugoti tarptautinį saugumą ir išlaikyti pusiausvyrą.
Kaip veikia skilimo bomba?
Skilimo bomba dėl savo unikalaus veikimo mechanizmo laikoma vienu galingiausių ir destruktyviausių ginklų.
Skilimo bomba veikia kartu sulydydama didelius skiliųjų medžiagų kiekius ir sudarydama idealias sąlygas galingam sprogimui.
Procesas prasideda implantuojant medžiagą, kuri greitai užsiliepsnoja, kai ją veikia smūgis, pavyzdžiui, elektros kibirkštis.
Kai atsiranda kibirkštis, ji iškart pereina į sprogstamąją bombos dalį.
Skilimo bomba susideda iš kelių sluoksnių, kuriuose yra sprogstamųjų medžiagų, tokių kaip TNT (trinitrato toluenas), RDX (1-heksogenas), PENT (metilpentritas) ir kt.
Šios medžiagos yra specialiai sukurtos taip, kad būtų stabilios, todėl jas būtų galima saugiai laikyti prieš sprogdinimą.
Kai bomba suaktyvinama, skilioji medžiaga pradeda greitai irti arba detonuoti, todėl iš karto pasklinda didžiulė sprogimo banga.
Skilimo bombos sprogimo jėga sunaikina didžiulį vandenyną.
Susprogdintas sprogimas išskiria didžiulį kiekį energijos, šilumos ir į visas puses liepsnojančių dujų.
Dėl šio sprogimo masiškai sutraiškomi pastatai ir įrenginiai, sukuriamas didžiulis slėgis, sukeliantis smarkius gaisrus, kurie sunaikina viską, kas priartėja prie bombos.
Kiek kainuoja branduolinė raketa?
Internetiniais duomenimis, branduolinės raketos kaina siekia apie 30 mln.
Šios raketos yra suprojektuotos ir pagamintos „Lockheed Martin“ ir turi galimybę nešti branduolines galvutes.
Ši raketa laikoma vienu iš svarbiausių strateginių ginklų, kuriuos turi daugelis šalių. Ji sveria apie 100 tonų, galinti nešti iki dešimties tonų sveriančias branduolines galvutes.
Jie yra milžiniškos galios ginklai ir kelia didelę grėsmę, jei naudojami neatsakingai.
Kurios arabų šalys turi branduolinį ginklą?
- Sirijos Arabų Respublika: Manoma, kad pastaraisiais dešimtmečiais ji turi slaptą branduolinę programą.
- Izraelio valstybė: įtariama, kad ji turi branduolinių pajėgumų, tačiau oficialiai jų nepaskelbė ir laikosi neatskleidimo politikos.
- Saudo Arabija: Kalbama, kad ji turi planą sukurti branduolinį ginklą, tačiau oficialiai apie tai nepaskelbė ir laikosi tarptautinių nebranduolinių įsipareigojimų.
Kas turi galingiausią bombą pasaulyje?
Klausimas, kam priklauso galingiausia bomba pasaulyje, yra įdomus ir abejotinas.
Yra daug šalių, kurios turi didžiulius karinius pajėgumus ir pažangias ginklų technologijas.
Tačiau plačiajai visuomenei detalės apie galingiausią pasaulyje bombą lieka nežinomos, nes ši informacija yra įslaptinta.
Kai kurios ataskaitos rodo, kad Jungtinės Amerikos Valstijos, Rusija, Kinija ir kai kurios kitos šalys stengiasi sukurti įvairaus tipo ginklus, turinčius milžiniškų pajėgumų.
Šios bombos gali būti įvairios: branduolinės, cheminės, biologinės ir kitų tipų.
Pasaulinė karinė pusiausvyra ir daugybė susitarimų draudžia naudoti šiuos ginklus, nes tarptautinė bendruomenė siekia išlaikyti pasaulinį saugumą ir taiką.
Kas atsitiks, jei pataikys branduolinė raketa?
Kai nukrenta branduolinė raketa, ji sukelia rimtą avariją, kuri gali turėti pražūtingų padarinių žmonijai ir aplinkai.
Dėl didžiulės branduolinės raketos galios kritimo zonoje įvyksta smarkus sprogimas, sukeliantis galingas smūgines bangas ir didžiulius smūgius.
Tikėtina, kad sprogimas padarytų didelę žalą aplinkiniams pastatams ir statiniams, taip pat būtų rimtai sužalota ar net nužudyta daug žmonių.
Be to, sprogimą lydi dideli nuodingų dujų kiekiai ir branduolinė spinduliuotė.
Šios pavojingos medžiagos gali užteršti orą, vandenį ir dirvožemį, o tai sukelia plačiai paplitusią fizinę ir aplinkos taršą.
Todėl žmonėms kyla rimtų pavojų sveikatai, pavyzdžiui, terminis degimas, apsinuodijimas ir vėžys.
Atsižvelgiant į šį bauginantį scenarijų, reikia skubiai imtis veiksmų, kad branduolinės raketos nenukristų.
Šalys turi saugoti branduolines raketas visiškai saugias ir atidžiai jas stebėti, kad neįvyktų panašios avarijos.
Be to, turi būti sustiprintos tarptautinės pastangos siekiant apriboti branduolinių ginklų plitimą ir bendrai dirbti siekiant išlaikyti pasaulinį saugumą ir užkirsti kelią branduolinėms nelaimėms.
Kas pirmasis pagamino branduolinę bombą?
Mokslininkas J. Robertas Oppenheimeris pirmasis sukūrė branduolinę bombą.
Branduolinio reaktoriaus modelis buvo pastatytas 1942 m., todėl jis dažnai vadinamas „Atominės bombos tėvu“.
Šis titulas su juo siejamas iki šiol.
Jis buvo vaizduojamas daugelyje filmų, ypač Nolano, kurio istorija daugiausiai dėmesio skiria jo darbui Manheteno projekte ir vaidmeniui kuriant branduolinę bombą.
Tačiau filme taip pat paaiškinamos jo gyvenimo detalės ir indėlis šioje srityje.
Verta paminėti, kad J. Robertas Oppenheimeris yra žinomas kaip „branduolinės bombos tėvas“.
Jam buvo duota frazė „Dabar aš mirtis, naikintojas“, kuri tapo viena garsiausių jo citatų.
Oppenheimeris asmeniškai kalbėjo dokumentiniame filme apie atominę bombą 1942 m. pradžioje.
